Įkvėpimas

Jau nubraukė naktis

nuo mano lūpų

visas žvaigždes,

visus sapnus.

Mėnulis priešais seną medį

lauke klūpo

kaip senas krivis,

šnabždantis senos kalbos žodžius.

Brendu kojom basom

per dygią dirvą,

jaučiu, kaip medžių šaknys

liečia žemės širdį

ir įkvepiu: esu saugi,

pakankama, laiminga.

Šventovė

Miško laukymėj

drėgnas elnės žvilgsnis.

Kaip ženklas,

kad galiu ir vėl

čionai sugrįžt.

Įsiklausau.

Žali paparčiai kužda, šiugžda,

vis ieškantys progos

slapta pražyst.

Esu saugi šitoj gūdžioj šventovėj.

Girdžiu giles, užuodžiu grybų kvapą.

Kažkur giliai po samanom,

žvėrių pėdom ir paukščių plunksnom

mūsų visų pradžia man tyliai tyliai šneka...

Rytas

Sėdėjau ryte ant palangės.

Dangus į žemę varvėjo

toks tirštas ir baltas.

Apspangęs žvirbliukas

ant medžio tupėjo.

Sušalęs, mažytis ir vienas,

dangaus trupiniais nusagstytas.

O aš vis pro langą žiūrėjau

ir plaukė aplink mane

rytas.

Medžio užkalbėjimas

Nuo žemės iki dangaus

išauki, MEDI,

kad nuo tavo viršūnės

žvaigždės kristų

ir saulė tekėtų.

Nuo žemės iki dangaus

tiek daug laiko ir erdvės –

per visą žmonijos istoriją

išauki, MEDI,

kad tavo šaknys požemių vandenimis

žemės širdį apraizgytų

ir mūsų visų laiką saugotų.

Lūšis

Dėmėto kailio skiautė

drykteli patamsy...

O tu, klajūne, tarp miškų,

kur tu beeisi, kur betrauksi,

kai mintys svaigsta vakaro kvapu?

Laukinės akys žybteli patamsy.

Jau bėk žvėrie, žiūrėt savų vaikų,

o tu, klajūne, gulk miegot –

ryte juk kelsi ir vėl žingsniuosi

šituo nesibaigiančiu mišku.

Ir gal kada sugrįši tu namo,

kur mintys iš praėjusių laikų dar mėtos,

bet sieloj amžiams liks

kerpėtas pamiškės akmuo ir kailis tas,

tykus, žaizdotas ir dėmėtas.

Tekstaijususekmei.lt

Komercinių ir kūrybinių tekstų rašymas

komercinių tekstų rašymas